Electronic Resource Centre for Human Rights Education:
Hapat e parė: Manual pėr fillimin e edukimit tė tė drejtave tė njeriut

 

Pjesa e
pestė:
Dokumente tė tė drejtave
tė njeriut

 

Kjo pjesė pėrmban:

* Deklaratėn Universale tė tė Drejtave tė Njeriut

* Versionin e Thjeshtuar tė Deklaratės Universale tė tė Drejtave tė Njeriut

* Versionin e Thjeshtuar tė Konventės sė tė Drejtave tė Fėmijės

*Pėrmbledhje tė tė Drejtave nga Konventa pėr tė Drejtat e Fėmijės

 

"Ne shkruam pėrmbledhjen e dokumenteve nė letra nė murete klasės - ato me tė vėrtetė ishin baza pėr ēdo aktivitet!"

Vizitor shkolle kroat


 

Deklarata
Universale e tė
Drejtave tė Njeriut

E miratuar dhe shpallur nga Rezoluta 217 A (III) eAsamblesė sė Pėrgjithshme mė 10 dhjetor 1948.

Mė 10 dhjetor 1948, Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuara miratoi dheshpalli Deklaratėn Universale tė tė Drejtave tė Njeriut, tekstin e plotė tė sėcilės po e japim mė poshtė. Mbas kėtij akti historik, Asambleja u bėri thirrje tėgjitha shteteve anėtare tė publikonin tekstin e Deklaratės dhe "tė bėjnė qė aitė shpėrndahet, tė afishohet, tė lexohet dhe tė shpjegohet, kryesisht nė shkolla dhenė institucione tė tjera arsimore, pa dallim, bazuar nė statusin politik tė vendevetė territorit."

Hyrje

Duke pasur parasysh se njohja e dinjitetit qė u pėrket tė gjithė anėtarėvetė familjes njerėzore si dhe njohja e tė drejtave tė tyre tė barabarta e tėpatjetėrsueshme ėshtė themeli i lirisė, drejtėsisė dhe paqes nė botė,

Duke pasur parasysh se mosnjohja dhe nėpėrkėmbja e tė drejtave tė njeriutkanė ēuar nė akte barbarie, qė revoltojnė ndėrgjegjen e njerėzimit dhe se krijimi injė bote, ku qėniet njėrėzore do tė jenė tė lira tė flasin dhe tė besojnė, tėēliruara nga terrori dhe nga mjerimi, ėshtė shpallur si aspirata mė e lartė enjeriut,

Duke pasur parasysh se ėshtė thelbėsore, qė tė drejtat e njeriut tėmbrohen nga njė regjim, ku tė sundojė ligji, me qėllim qė njeriu tė mos jetė ishtrėnguar tė pėrdorė mjetin e fundit, qė ėshtė kryengritja kundėr tiranisė dheshtypjes,

Duke pasur parasysh se ėshtė thelbėsore qė tė nxitet zhvillimi imarrėdhėnieve miqėsore midis kombeve,

Duke pasur parasysh se popujt e Kombeve tė Bashkuara nė Kartė kanė shpallurpėrsėri besimin e tyre nė tė drejtat themelore tė njeriut, nė dinjitetin dhe nėvlerėn e qėnies njerėzore, nė barazinė e tė drejtave midis burrave dhe grave e seata janė deklaruar tė vendosur pėr tė favorizuar progresin shoqėror, dhe pėr tėkrijuar kushte mė tė mira jetese nė njė liri mė tė madhe,

Duke pasur parasysh se shtetet anėtare janė angazhuar tė sigurojnė, nėbashkėpunim me Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, respektin universal dhe efektiv tėtė drejtave tė njeriut dhe tė lirive themelore,

Duke pasur parasysh se njė koncept i pėrbashkėt i kėtyre tė drejtave dhe ilirive ka njė rėndėsi shumė tė madhe pėr tė pėrmbushur kėtė angazhim,

Tani pėr kėtė ASAMBLEJA E PĖRGJITHSHME shpall

KĖTĖ DEKLARATĖ UNIVERSALE TĖ TĖ DREJTAVE TĖ NJERIUT si standard tė pėrbashkėtqė duhet tė arrihet nga tė gjithė popujt dhe nga tė gjitha kombet me qėllim qė tėgjithė individėt dhe tė gjitha organet e shoqėrisė, duke pasur pėrherė nė mendjekėtė Deklaratė, tė pėrpiqen nėpėrmjet arsimit dhe edukimit tė zhvillojnėrespektimin e kėtyre tė drejtave dhe tė lirive dhe tė sigurojnė me anė masashprogresive tė karakterit kombėtar dhe ndėrkombėtar njohjen dhe zbatimin e tyreuniversal dhe efektiv, si midis popullsisė tė vetė shteteve anėtare, ashtu edhe midispopullsisė tė territoreve qė ndodhen nė juridiksionin e tyre.

Neni 1.
Tė gjitha qėniet njerėzore lindin tė lira e tė barabarta nga pikėpamja e dinjitetitdhe e tė drejtave. Ato janė tė pajisura me arsye dhe ndėrgjegje dhe duhet tėveprojnė ndaj njėra-tjetrės nė njė frymė vėllazėrore.

Neni 2.
Secili mund tė gėzojė tė gjitha tė drejtat dhe tė gjitha liritė e shpallura nėkėtė deklaratė pa asnjė dallim, veēanėrisht pėr nga raca, ngjyra, seksi, gjuha,feja, opinioni politik ose ēdo opinion tjetėr ose ēdo situatė tjetėr.
Veē asaj nuk do tė bėhet asnjė dallim mbi bazėn e statusit politik, juridik apondėrkombėtar tė vendit apo tė territorit, shtetėsinė e tė cilit ka njė person,qoftė kur ky vend ose territor ėshtė i pavarur, nėn kujdestari, jo autonom ose ikufizuar nė ndonjė mėnyrė nė sovranitetin e tij.

Neni 3.
Ēdo njeri ka tė drejtėn e jetės, tė lirisė dhe tė sigurisė sė personit tė vet.

Neni 4.
Askush nuk mund tė mbahet nė skllavėri apo nė njė formė tjetėr nėnshtrimi,skllavėria dhe tregtia e skllevėrve janė tė ndaluara nė ēfarėdo lloj forme.

Neni 5.
Askush nuk mund t'i nėnshtrohet torturės, as dėnimeve ose trajtimeve mizore,ēnjerėzore ose degraduese.

Neni 6.
Ēdo njeri ka tė drejtėn t'i njihet personaliteti juridik nė ēdo vend e nė ēdo rast.

Neni 7.
Tė gjithė janė tė barabartė pėrpara ligjit dhe kanė tė drejtė pa dallim tė kenėmbrojtje tė barabartė nga ligji. Tė gjithė kanė tė drejtė tė kenė njė mbrojtjetė barabartė kundėr ēdo diskriminimi qė do tė shkelė kėtė Deklaratė dhe kundėrēdo nxitje pėr njė diskriminim tė tillė.

Neni 8.
Ēdo person ka tė drejtėn e njė rekursi efektiv pėrpara juridiksioneve kombėtarekompetente pėr veprime qė shkelin tė drejtat themelore qė i njihen atij nga kushtetutaapo ligji.

Neni 9.
Askush nuk mund tė arrestohet, tė burgoset as tė dėbohet nė mėnyrė arbitrare.

Neni 10.
Ēdo person ka tė drejtė, nė barazi tė plotė, qė ēėshtja e tij tė shqyrtohet medrejtėsi dhe publikisht nga njė gjykatė e pavarur dhe e paanshme, e cila duhet tėvendosė si pėrsa u pėrket tė drejtave dhe detyrimeve tė tij, ashtu edhe pėrthemelsinė e ēdo akuze nė fushėn penale, tė drejtuar kundėr tij.

Neni 11.
1) Ēdo person i akuzuar pėr njė vepėr keqbėrėse, ka tė drejtėn tė prezumohet si ipafajshėm derisa fajėsia e tij tė jetė provuar ligjėrisht gjatė njė procesi publikku tė jenė siguruar garancitė e nevojshme pėr mbrojtjen e tij.
2) Askush nuk mund tė dėnohet pėr veprime ose pėr mosveprime, tė cilat nė kohėn kurjanė kryer, nuk pėrbėnin njė vepėr keqbėrėse sipas tė drejtės sė brendshme apotė asaj ndėrkombėtare. Po kėshtu, nuk do tė jepet asnjė dėnim qė tė jetė mė irėndė se ai qė zbatohej nė kohėn kur vepra keqbėrėse ėshtė kryer.

Neni 12.
Askush nuk mund tė jetė objekt ndėrhyrjesh arbitrare nė jetėn e tij private, nėfamilje, nė banesėn ose nė letėrkėmbimin e tij, as objekt cėnimesh tė nderit dhetė reputacionit tė tij. Ēdo person ka tė drejtėn tė ketė mbrojtjen e ligjit kundėrndėrhyrjeve tė tilla ose cėnimeve tė tilla.

Neni 13.
1) Ēdo person ka tė drejtė tė qarkullojė lirisht dhe tė zgjedhė vendbanimin e tijbrenda njė shteti.
2) Ēdo person ka tė drejtė tė largohet nga ēdo vend, pėrfshirė edhe vendin e tij,si dhe tė kthehet nė vendin e tij.

Neni 14
1) Pėrballė persekutimit, ēdo person ka tė drejtė tė kėrkojė strehim dhe tėpėrfitojė strehim nė vendet e tjera.
2) Kjo e drejtė nuk kėrkohet nė rastet kur pėrndjekja bazohet realisht nė njė krimordiner ose nė veprime qė janė nė kundėrshtim me qėllimin dhe me parimet e Kombevetė Bashkuara.

Neni 15.
1) Ēdo njeri ka tė drejtėn e njė shtetėsie.
2) Askush nuk mund tė privohet arbitrarisht nga shtetėsia e tij, as nga e drejta pėrtė ndryshuar shtetėsinė.

Neni 16.
1) Duke filluar nga mosha e pjekurisė, burri dhe gruaja kanė tė drejtė, pa asnjėkufizim, pėr nga raca, shtetėsia apo feja tė martohen dhe tė krijojnė familje. Atakanė tė drejtė tė barabartė ndaj martesės, gjatė martesės dhe kur ajo prishet.
2) Martesa mund tė kryhet vetėm me pėlqimin e lirė dhe tė plotė tė bashkėshortėvetė ardhshėm.
3) Familja ėshtė njėsia e natyrshme dhe themelore e shoqėrisė dhe duhet tė ketėmbrojtjen e shoqėrisė.

Neni 17.
1) Ēdo person, qoftė veē e veē apo kolektivisht, ka tė drejtėn e pronės.
2) Askush nuk mund tė privohet arbitrarisht nga prona e tij.

Neni 18.
Ēdo person ka tė drejtėn e lirisė sė mendimit, tė ndėrgjegjes dhe tė fesė; kjo edrejtė nėnkupton lirinė pėr tė ndryshuar fenė ose bindjet si dhe lirinė pėr tėmanifestuar fenė ose bindjet, vetėm pėr vetėm apo bashkėrisht, si nė publik ashtuedhe privatisht nėpėrmjet arsimit, praktikave, kultit dhe kryerjes sė riteve.

Neni 19.
Ēdo njeri ka tė drejtėn e lirisė sė opinionit dhe tė shprehjes, gjė qė nėnkuptontė drejtėn pėr tė mos u prekur pėr shkak tė opinioneve tė tij, si dhe tė drejtėnpėr tė kėrkuar, pėr tė marrė dhe pėr tė pėrhapur, pavarėsisht nga kufijtė,informatat dhe idetė me ēfarėdo lloj mjeti tė mundshėm tė shprehjes.

Neni 20.
1) Ēdo person ka tė drejtėn e lirisė pėr t'u mbledhur dhe pėr t'u bashkuar nėorganizata paqėsore.
2) Askush nuk mund tė detyrohet tė bėjė pjesė nė njė organizatė.

Neni 21.
1) Ēdo person ka tė drejtė tė marrė pjesė nė drejtimin e punėve publike tė vendittė vet, qoftė drejtpėrdrejt, qoftė nėpėrmjet pėrfaqėsuesve tė zgjedhur lirisht.
2) Ēdo person ka tė drejtė tė hyjė, nė kushte barazie, nė funksionet publike tėvendit tė vet.
3) Vullneti i popullit ėshtė themeli i autoritetit tė pushteteve publike; ky vullnetduhet tė shprehet pėrmes zgjedhjeve tė lira, qė duhet tė zhvillohen periodikisht mevotim tė pėrgjithshėm, tė barabartė, tė fshehtė ose sipas njė procedure tėbarazvlefshme qė tė sigurojė lirinė e votės.

Neni 22.
Ēdo person, si anėtar i shoqėrisė, ka tė drejtėn e sigurimit shoqėror. Ai ka tėdrejtė tė presė qė t'i plotėsohen tė drejtat ekonomike, shoqėrore e kulturore tėdomosdoshme pėr dinjitetin e tij dhe pėr zhvillimin e lirė tė personalitetit tė tijnėpėrmjet pėrpjekjeve brenda vendit dhe bashkėpunimit ndėrkombėtar, duke pasurparasysh organizimin dhe burimet e ēdo vendi.

Neni 23
1) Ēdo person ka tė drejtėn e punės, tė zgjedhė lirisht punėn e tij, tė ketėkushte tė pėrshtatshme dhe tė kėnaqshme pune si dhe tė mbrohet nga papunėsia.
2) Tė gjithė kanė tė drejtė, pa asnjė diskriminim, pėr njė pagė tė barabartėpėr punė tė barabartė.
3) Kushdo qė punon ka tė drejtė pėr njė shpėrblim tė drejtė dhe tė kėnaqshėmqė t'i sigurojė atij dhe familjes sė tij njė jetesė nė pėrputhje me dinjitetinnjerėzor dhe tė plotėsuar, po tė jetė nevoja me Ēfarėdo mjetesh tė tjera tėmbrojtjes sociale.
4) Ēdo person ka tė drejtė tė themelojė me persona tė tjerė sindikata ose tėbashkohet me sindikata pėr mbrojtjen e interesave tė tij.

Neni 24.
Ēdo person ka tė drejtėn e pushimit e tė argėtimit dhe veēanėrisht tė drejtėnpėr njė kufizim tė arsyeshėm tė kohėzgjatjes sė punės si dhe pėr pushimeperiodike tė paguara.

Neni 25.
1) Ēdo person ka tė drejtė pėr njė nivel jetese tė mjaftueshėm pėr tė siguruarshėndetin, mirėqėnien e tij dhe tė familjes, veēanėrisht pėr ushqimin, pėrveshjen, pėr strehimin, pėr trajtimin mjekėsor si dhe pėr shėrbimet sociale tėnevojshme, ka tė drejtėn pėr sigurimet shoqėrore nė rast papunėsie, sėmundjeje,invaliditeti, vetmie bashkėshortore, pleqėrie apo nė raste tė tjera, kur ka humburmjetet pėr tė jetuar pėr shkak tė rrethanave, qė nuk varen nga vullneti i tij.
2) Nėna dhe fėmija kanė tė drejtėn pėr njė ndihmė dhe pėr njė asistencė tėposaēme. Tė gjithė fėmijėt, qofshin tė lindur nė martesė apo jashtė saj,gėzojnė mbrojtje shoqėrore tė njėjtė.

Neni 26.
1) Ēdo person ka tė drejtėn e arsimit. Arsimi duhet tė jetė falas, tė paktėn pėrsa i pėrket arsimit fillor dhe themelor. Arsimi fillor ėshtė i detyrueshėm. Arsimiteknik dhe profesional do tė jetė i pėrgjithėsuar, hyrja nė studimet e larta duhettė jetė e hapur nė barazi tė plotė pėr tė gjithė, sipas meritės sė tyre.
2) Arsimi duhet tė synojė zhvillimin e plotė tė personalitetit njerėzor dhe forcmin erespektit pėr tė drejtat e njeriut dhe pėr liritė themelore. Ai duhet tė favorizojėmirėkuptimin, tolerancėn dhe miqėsinė midis tė gjitha kombeve dhe tė gjitha grupeveraciale e fetare si dhe zhvillimin e veprimtarive tė Kombeve tė Bashkuara pėr ruajtjene paqes.
3) Prindėrit kanė tė drejtėn, nė mėnyrė prioritare, tė zgjedhin llojin e arsimitpėr fėmijėt e tyre.

Neni 27.

1) Ēdo person ka tė drejtė tė marrė pjesė lirisht nė jetėn kulturore tėkomunitetit, tė gėzojė artet dhe tė marrė pjesė nė progresin shkencor dhe nė tėmirat qė vijnė sė andejmi.

2) Ēdo njeri ka tė drejtėn e mbrojtjes sė interesave morale e materiale qėrrjedhin nga ēdo prodhim shkencor, letrar ose artistik, autori i tė cilit ai ėshtė.

Neni 28. Ēdo person ka tė drejtėn pėr njė rend shoqėror dhendėrkombėtar, ku tė drejtat dhe lirite e shpallura nė kėtė deklaratė tė mund tėgjejnė realizim tė plotė.

Neni 29
1)Individi ka detyra pėrkundrejt komunitetit pėrderisa vetėm kėtu ėshtė i mundshėmzhvillimi i lirė dhe i plotė i personalitetit tė tij.
2) Nė ushtrimin e tė drejtave dhe nė gėzimin e lirive tė tij, ēdo njeri unėnshtrohet vetėm kufizimeve tė pėrcaktuara me ligj dhe vetėm me qėllimin qė tėsigurohen njohja dhe respektimi i tė drejtave tė tjetrit dhe pėr t'iu pėrgjegjurkėrkesave tė drejta tė moralit, tė rendit publik dhe tė mirėqėnies sėpėrgjithshme nė njė shoqėri demokratike.
3) Kėto tė drejta dhe liri nuk mund tė ushtrohen, nė asnjė rast, nė kundėrshtim meqėllimet dhe me parimet e Kombeve tė Bashkuara.

Neni 30.
Asnjė dispozitė e kėsaj deklarate nuk mund tė interpretohet sikur implikon pėr njėshtet, njė grup ose njė individ, ēfarėdo tė drejte pėr tė zhvilluar njė veprimtariose pėr tė kryer njė akt, qė synon shkatėrrimin e tė drejtave dhe lirive tėshpallura prej saj.

 


 

Versioni i thjeshtuar i
Deklaratės Universale
tė tė
Drejtave tė Njeriut

Pėrmbledhje e hyrjes

Asambleja e Pėrgjithshme njeh se dinjiteti njerėzor dhe tė drejtat e barabarta dhetė patjetėrsueshme tė tė gjithė anėtarėve tė familjes njerėzore pėrbėjnėthemelin e lirisė, tė drejtėsisė dhe tė paqes nė botė, tė drejtat e njeriut duhettė mbrohen me ligj, marrėdhėniet miqėsore midis kombeve duhet tė forcohen, popujt eKombeve tė Bashkuara kanė afirmuar besimin e tyre nė tė drejtat e njeriut, dinjitetindhe vlerėn e individit, tė drejtat e barabarta midis burrit dhe gruas dhe janė tėvendosur tė ēojnė mė tej pėrparimin shoqėror, standarte mė tė mira jetese dhe lirimė tė madhe, e kanė premtuar tė zhvillojnė mė tej tė drejtat e njeriut dhe njėkuptim tė pėrbashkėt tė kėtyre tė drejtave.

Pėrmbledhje e Deklaratės Universale tė tė Drejtave tė Njeriut.

1. Ēdo njeri ėshtė i lirė dhe ne duhet tė trajtohemi nė tė njejtėnmėnyrė.

2. Ēdo njeri ėshtė i barabartė pavarėsisht nga ngjyra e lėkurės, ngaseksi, nga feja, nga gjuha.

3. Ēdo njeri ka tė drejtėn e jetės dhe tė jetesės nė liri dhe nė siguri.

4. Askush nuk ka tė drejtėn t'ju trajtojė si njė skllav dhe as ju nuk duhettė bėni ndonjė skllavin tuaj.

5. Askush nuk ka tė drejtėn t'ju fyejė apo t'ju torturojė.

6. Ēdo njeri ka tė drejtė tė jetė i barabartė para ligjit.

7. Ligji ėshtė i njėjtė pėr tė gjithė, ai duhet tė zbatohet nė tėnjėjtėn mėnyrė pėr tė gjithė.

8. Ēdo njeri ka tė drejtė tė kėrkojė ndihmė ligjore, kur nuk respektohentė drejtat e tyre.

9. Askush nuk ka tė drejtėn t'ju burgosė padrejtėsisht apo t'ju dėbojė ngavendi juaj.

10. Ēdo njeri ka tė drejtėn pėr njė gjykim tė drejtė dhe publik.

11. Ēdo njeri duhet tė konsiderohet i pafajshėm deri sa t'i provohetfajėsia.

12. Ēdo njeri ka tė drejtė tė kėrkojė ndihmė, nė rast se dikush e fyen,por askush nuk mund tė hyjė nė banesėn tuaj, tė hapė letrat tuaja apo t'jushqetėsojė ju dhe familjen tuaj pa ndonjė arsye tė shėndoshė.

13. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė udhėtojė si tė dėshirojė

14. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė shkojė nė njė vend tjetėr dhe tėkėrkojė mbrojtje, kur ai ėshtė tė i persekutuar apo rrezikohet tė persekutohet.

15. Ēdo njeri ka tė drejtėn e njė shtetėsie. Askush nuk e pengon tė ketėshtetėsi tjetėr, nė se e dėshiron kėtė.

16. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė martohet dhe tė ketė njė familje.

17. Ēdo njeri ka tė drejtėn e pronės dhe tė pronėsisė.

18. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė praktikojė dhe tė ndjekė tė gjithaaspektet e fesė sė tij dhe tė ndryshojė fenė nėse dėshiron.

19. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė shprehė atė qė mendon dhe tė japė dhetė marrė informacion.

20. Ēdo njeri ka tė drejtėn e lirisė pėr t'u mbledhur dhe pėr t'u bashkuarnė organizata paqėsore.

21. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė ndihmojė tė zgjedhė dhe tė marrė pjesėnė qeverinė e vendit tė tij.

22. Ēdo njeri ka tė drejtėn e sigurimit shoqėror dhe mundėsinė pėr tėzhvilluar aftėsitė e tij profesionale.

23. Ēdo njeri ka tė drejtėn e punės pėr njė pagė tė drejtė nė njėmjedis tė sigurt dhe tė bashkohet nė sindikatė.

24. Ēdo person ka tė drejtėn e pushimit dhe tė argėtimit.

25. Ēdo njeri ka tė drejtėn tė ketė njė standard tė pėrshtatshėm jetesedhe pėr tė pasur ndihmė mjekėsore, nėse ėshtė i sėmurė.

26. Ēdo njeri ka tė drejtėn e arsimimit.

27. Ēdo njeri ka tė drejtė tė marrė pjesė nė jetėn kulturore tėkomunitetit tė tij.

28. Ēdo njeri duhet tė respektojė "rendin shoqėror" qė ėshtė inevojshėm pėr sigurimin e gjithė kėtyre tė drejtave.

29. Ēdo njeri duhet tė respektojė tė drejtat e tė tjerėve, komunitetin dhepronėn publike.

30. Asnjė nuk ka tė drejtėn tė heqė ndonjė nga tė drejtat nė kėtėdeklaratė.

 


 

 

Versioni i thjeshtuari Konventės mbi tė
Drejtat e Fėmijės

Qėllimi i Konventės ėshtė tė vendosė standarde pėr mbrojtjen e fėmijėvekundėr neglizhimit dhe abuzimit me tė cilėt ata pėrballohen ēdo ditė nė shkallėtė ndryshme nė tė gjitha vendet. Ėshtė mirė qė tė merren nė konsideratėrealitetet e ndryshme kulturore, politike e materiale ndėrmjet vendeve. Konsiderata mė erėndėsishme ėshtė sigurimi i interesit mė tė madh tė fėmijės. Tė drejtat epėrcaktuara nė Konventė mund tė grupohen nė tri ndarje.

E drejta pėr tė pasur: e drejta tė zotėrojnė, tė marrin apo tė kenėakses nė disa gjėra, apo shėrbime (p.sh. emri apo kombėsia, kujdesi shėndetėsor,edukimi, ēlodhja dhe argėtimi si dhe kujdesi pėr tė paaftėt apo pėr jetimėt).

Mbrojtja: e drejta pėr t'u mbrojtur nga veprime dhe nga praktika tė dėmshme(p.sh. ndarje nga prindėrit, angazhim nė ndonjė luftė, shfrytėzim komercial aposeksual si dhe abuzim fizik apo mendor).

Pjesėmarrja: E drejta e fėmijės pėr t'iu dėgjuar zėri nė vendime qėndikojnė nė jetėn e tij (apo tė saj). Me rritjen e aftėsive, fėmija duhet tė ketėmundėsi nė rritje pėr tė marrė pjesė nė aktivitetet e shoqėrisė, si pėrgatitjepėr jetėn (p.sh. liria e tė folurit dhe e tė shprehurit tė opinioneve, tė kulturės,tė besimit dhe tė gjuhės).

Hyrje

Hyrja pėrcakton mėnyrėn me tė cilėn do tė interpretohen 54 nenet e Konventės.Aty pėrmenden tekstet kryesore tė Kombeve tė Bashkuara, tė cilat do ta paraprijnėatė dhe tė cilat kanė lidhje direkte me fėmijėt, si: rėndėsia e familjes pėrzhvillimin e harmonishėm tė fėmijės, rėndėsia e kujdesit dhe e mbrojtjes, dukepėrfshirė mbrojtjen ligjore para dhe pas lindjes dhe rėndėsinė e kulturės dhe tėtraditave kulturore tė ēdo populli pėr zhvillimin e fėmijės.

Neni 1: Pėrcaktimi se kush quhet fėmijė
Fėmijė quhet ēdo qėnie njerėzore nėn 18 vjeē, nė rast se nuk ėshtė madhore mėparė, sipas ligjit qė aplikohet pėr fėmijėn.

Neni 2: Mosdiskriminimi
Tė gjitha tė drejtat duhet t'i jepen ēdo fėmije pa pėrjashtim. Shteti duhet tėmbrojė fėmijėn kundėr tė gjitha formave tė diskriminimit.

Neni 3: Interesat mė tė mira pėr fėmijėn
Ajo qė ėshtė mė shumė nė interes tė fėmijės, duhet tė merret parasysh nė tėgjitha veprimet qė lidhen me tė.

Neni 4: Zbatimi i tė drejtave
Detyrimi i shtetit pėr sigurimin e zbatimit tė tė drejtave tė fėmijės.

Neni 5: Prindėrit, familja, tė drejtat e detyrat e bashkėsisė
Shtetet duhet tė respektojnė prindėrit dhe familjen nė funksionin e tyre si vatėr efėmijėve.

Neni 6: Jeta, mbijetesa dhe zhvillimi
E drejta e fėmijės pėr jetėn dhe detyrimi i shtetit pėr tė siguruar mbijetesėn dhezhvillimin e fėmijės.

Neni 7: Emri dhe kombėsia
E drejta, qė nga lindja, pėr njė emėr, pėr kombėsi dhe pėr tė njohur e pėr tėqėnė nėn kujdesin e prindėrve tė vet.

Neni 8: Ruajtja e identitetit:
Detyrimi i shtetit pėr ta ndihmuar fėmijėn tė rivendosė identitetin nė rast se ai kaqėnė humbur nė mėnyrė jo ligjore.

Neni 9: Mos ndarja nga prindėrit
E drejta e fėmijės pėr tė mbajtur kontakt me prindėrit e tij nė rastet e ndarjes.Nė rast se ndarja vjen si pasojė e vdekjes apo e burgimit, shteti duhet tė marrė masatqė tė informojė fėmijėn apo prindėrit pėr rrethanat e arsyet e mungesės sėpjestarit tė familjes.

Neni 10: Ribashkimi i familjes
Kėrkesat pėr tė lėnė apo pėr tė hyrė nė njė vend me qėllim ribashkimin efamiljes, duhet tė trajtohen nė mėnyrė njerėzore. Njė fėmijė ka tė drejtė tėmbajė kontakte tė rregullta me tė dy prindėrit, kur kėta jetojnė nė shtete tėndryshme.

Neni 11: Transferimi i fshehtė dhe moskthimi i fėmijėve
Shteti duhet tė luftojė rrėmbimin e fėmijėve nga njė partner apo nga njė palė etretė.

Neni 12: Shprehja e opinionit
E drejta e fėmijės pėr tė shprehur opinionin e vet dhe e drejta qė ky opinion tėmerret nė konsideratė.

Neni 13: Liria e tė shprehurit dhe e informimit
E drejta pėr tė kėrkuar, pėr tė marrė dhe pėr tė shfrytėzuar informacion nėforma tė ndryshme, duke pėrfshirė artin, shtypin dhe tė shkruarit.

Neni 14: Liria e mendimit, e ndėrgjegjes dhe e besimit
Shtetet duhet tė respektojnė tė drejtat dhe detyrat e prindėrve pėr tė siguruardrejtimin e fėmijės nė ushtrimin e kėsaj tė drejte dhe nė pėrshtatje me kapacitetinnė zhvillim tė fėmijės.

Neni 15: Liria e shoqėrimit
E drejta e fėmijės pėr lirinė e shoqėrimit dhe tė grumbullimit paqėsor.

Neni 16: Intimiteti, nderi, reputacioni
Asnjė fėmijė nuk duhet tė bėhet subjekt i ndėrhyrjes nė intimitet, nė familje, nėshtėpi apo nė korrespondencė.

Neni 17: Aksesi nė informacionin dhe nė mediat
Fėmija duhet tė ketė akses nė informacion nga njė shumėllojshmėri burimesh; duhett'u kushtohet doemos kujdes minoriteteve dhe duhet inkurajuar vendosja e kufijve pėr tėmbrojtur fėmijėt nga materialet e dėmshme.

Neni 18: Pėrgjegjėsia prindėrore
Tė dy prindėrit kanė pėrgjegjėsi tė pėrbashkėt pėr rritjen e fėmijės. Atyreduhet t'u jepet ndihmė nė ushtrimin e pėrgjegjėsive prindėrore.

Neni 19: Abuzimi dhe neglizhimi (nė familje apo nėn kujdes)
Shtetet kanė detyrim tė mbrojnė fėmijėt nga ēdo formė abuzimi. Shėrbime ndihmėsedhe programe sociale tė ndryshme duhet tė vihen nė dispozicion pėr kėtė.

Neni 20: Kujdesi alternativ pėr fėmijėt nė mungesė tė prindėrve
E drejta e fėmijės pėr kujdes alternativ nė pėrputhje me legjislacionin e vendit dhedetyrimi i shtetit t'i kushtojė kujdesin e duhur vazhdimėsisė sė bazės fetare,kulturore, gjuhėsore dhe etnike tė fėmijės, kur sigurohet kjo kujdestari alternative.

Neni 21: Adoptimi
Shtetet duhet tė sigurojnė se vetėm institucionet e autorizuara duhet tė bėjnėadoptimet. Adoptimet ndėrmjet vendeve tė ndryshme, duhen marrė nė konsideratė vetėmkur janė konsumuar tė gjitha pėrpjekjet pėr adoptim brenda vendit.

Neni 22: Fėmijėt refugjatė
Fėmijėve refugjatė duhet t'u jepet mbrojtje e veēantė.
Shtetet duhet tė bashkėpunojnė me agjencitė ndėrkombėtare pėr kėtė qėllim, sidhe pėr tė ribashkuar fėmijėt e ndarė nga familjet.

Neni 23: Fėmijėt handikapatė
E drejta pėr tė gėzuar kujdes dhe edukim tė veēantė pėr njė jetė sa mė tėplotė nė shoqėri.

Neni 24: Kujdesi shėndetėsor
Aksesi nė shėrbimet shėndetėsore preventive dhe kurative si dhe braktisja graduale epraktikave tradicionale tė dėmshme pėr fėmijėn.

Neni 25: Rishikimi periodik
Fėmija i vendosur nėn kujdes, nė trajtim apo nė mbrojtje, ka tė drejtėn tarishikojė pozicionin e tij nė baza tė rregullta periodike.

Neni 26: Sigurimi shoqėror
E drejta e fėmijės pėr sigurim shoqėror

Neni 27: Standardi i jetesės
Pėrgjegjėsia e prindit pėr tė siguruar kondita tė pėrshtatshme jetese pėrzhvillimin e fėmijės, edhe nė rastin kur njė nga prindėrit jeton nė vend tėndryshėm nga ai ku ėshtė fėmija.

Neni 28: Edukimi
E drejta pėr arsimin fillestar falas, mundėsimi pėr tė ndjekur studimin e mėtejshėmsipas dhuntive dhe nevoja pėr masa, nė mėnyrė qė tė ulet shkalla e braktisjes sėshkollave.

Neni 29: Qėllimet e arsimimit
Arsimimi duhet tė ndihmojė nė zhvillimin e personalitetit dhe tė talenteve tėfėmijės, pėrgatitjen e tij pėr njė jetė tė pėrgjegjshme, kur tė rritet, nėrespektimin nga fėmija tė tė drejtave tė njeriut si dhe tė vlerave kulturore dhekombėtare tė vendit tė vet dhe tė vendeve tė tjera.

Neni 30: Fėmijėt e minoriteteve dhe fėmijėt indigjenė
E drejta e fėmijės qė i takon njė minoriteti apo njė grupi indigjen, tė ushtrojėkulturėn dhe tė praktikojė gjuhėn e vet.

Neni 31: Loja dhe zbavitja
E drejta e fėmijės pėr lojė, pėr aktivitete zbavitėse dhe pėr pjesėmarrje nėjetėn kulturore dhe artistike.

Neni 32: Shfrytezimi ekonomik
E drejta e fėmijės pėr mbrojtje kundėr formave tė dėmshme tė punėve dhe kundėrshfrytėzimit.

Neni 33: Substancat narkotike dhe psikotike
Mbrojtja e fėmijėve nga pėrdorimi i kundėrligjshėm dhe nga shfrytėzimi i tyre nėprodhimin e shpėrndarjen e substancave narkotikdhe psikotike.

Neni 34: Shfrytėzimi seksual
Mbrojtja e fėmijėve nga shfrytėzimi seksual, duke pėrfshirė prostitucionin dhepėrdorimin e fėmijėve pėr materiale pornografike.

Neni 35: Braktisja, shitja dhe trafikimi
Detyrimi i shtetit pėr tė parandaluar braktisjen, shitjen apo trafikimin e fėmijėve.

Neni 36: Forma tė tjera shfrytėzimi

Neni 37: Tortura, dėnimi kapital, privimi nga liria
Detyrimi i shtetit kundrejt fėmijėve tė ndaluar.

Neni 38: Konfliktet e armatosura
Fėmijėt nėn 15 vjeē nuk duhet tė marrin pjesė nė armiqėsira (luftime) si dhe nukduhen rekrutuar.

Neni 39: Riaftėsimi dhe riintegrimi
Detyrimet e shtetit pėr riedukimin dhe integrimin shoqėror tė fėmijėve viktima tėshfrytėzimit, tė torturave dhe tė konflikteve tė armatosura.

Neni 40: Drejtėsia pėr tė miturit
Trajtimi i fėmijėve tė akuzuar pėr thyerje tė ligjeve duhet tė promovojė ndjenjėne dinjitetit tek fėmijėt.

Neni 41: Tė drejtat e fėmijėve nė instrumente tė tjera

Neni 42: Shpėrndarja e Konventės
Detyra e shtetit pėr ta bėrė tė njohur konventėn tek fėmijėt dhe tek tė rriturit.

Neni 43-54: Zbatimi
Kėto paragrafe kėrkojnė qė tė krijohet njė Komitet pėr tė Drejtat e Fėmijės, qėtė mbikqyrė zbatimin e Konventės.

Titujt e neneve janė vetėm referenca. Ato nuk janė pjesė e tekstit tė adoptuar.(UNICEF - UK)

 


Pėrmbledhje e tė
Drejtave nga
Konventa mbi tė
Drejtat e Fėmijės

* Fėmijėt kanė tė drejtėn tė qėndrojnė me familjen e tyre ose me ata qėkujdesen mė shumė pėr ta.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn tė kenė ushqim dhe ujė tė pastėr nė sasi tėmjaftueshme.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn e njė standardi tė pėrshtatshėm jetese.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn e kujdesit shėndetėsor.

* Fėmijėt handikapatė kanė tė drejtėn tė kenė kujdes dhe ushtrim tė veēantė.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn tė luajnė.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn e arsimimit tė lirė.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn tė jenė tė siguruar dhe tė mos dėmtohen apo tėlihen pas dore.

* Fėmijėt nuk duhet tė pėrdoren si krah i lirė pune apo si ushtarė.

* Fėmijėt duhet tė lejohen tė flasin gjuhėn e tyre dhe tė pėrdorin besimin ekulturėn e tyre.

* Fėmijėt kanė tė drejtėn tė shprehin mendimet e tyre dhe tė mblidhen bashkė etė shprehin pikėpamjet e tyre.

(UNICEF - UK)

 


Back to Index First Steps

Electronic Resource Centre for Human Rights Education:
Hapat e parė: Manual pėr fillimin e edukimit tė tė drejtave tė njeriut